mėgumas

mėgùmas sm. (2) K; SD317 – mėgus: 1. Svečiai su mėgumu žiūrėjo, gėrėdamies panelių gražumu Pč. Pats žmogus gal sau aprinkt kokį noris daiktą pagal savo mėgumo SPI88. 2. Storos Bindoko lūpos rodė nemažą mėgumą V.Piet.